top of page

Rusijoje kuriamas, tobulinamas ir išbandomas su žmonėmis psichotroninis ginklas

                                                                               

„Antičlovečskyj sprut“ (ar „Antižmogiškas aštuonkojis“) 2007 m. vasario 4 d.

 

Elena BLINNIKOVA-VIAZEMSKAJA, fizikė, technikos mokslų kandidatė

Andrej IVANOV, inžinierius, Nepriklausomo žmogaus teisių komiteto narys

Leonid PETROVSKIJ, istorikas, Rusijos mokslų akademijos slavistikos ir balkanistikos studijų instituto tyrėjas.


Straipsniai apie šį ginklą retkarčiais pasirodydavo tarybinėje (sovietų) spaudoje. Vienas šių straipsnių, paskelbtas 1981 m. balandžio 11 d. laikraštyje „Krasnaja zvezda“, buvo pavadintas „Smurtas prieš protą". Tiesa, jame buvo rašoma apie JAV. Anot straipsnio, psichinės kontrolės objektai, pirmiausia turėtų būti tie Amerikos gyventojų sluoksniai, kurie ypač erzina valdantįjį elitą. Tai privesti iki nevilties žmonės, kurie priešinasi rasinei priespaudai, nedarbui ir skurdui.

Bendrai, iš straipsnio išryškėja gigantiškas antižmogiškas aštuonkojis, kuris, kaip vienas iš perspektyvių „įrankių manipuliuoti milžiniškos galios protu“, jau buvo ginkluotėje ir veikė naudodamas elektrinę smegenų stimuliaciją (ESS). Ji rėmėsi elektrinių impulsų poveikiu žmogaus smegenų centrams, tiesioginio kontakto ar nuotolinio valdymo būdu.

 Akivaizdu, kad tas pats antižmogiškas aštuonkojis, nutiesęs daugybę savo nusikalstamų čiuptuvų TSRS, buvo viena didžiausių valstybinių paslapčių.Psichotroninio apdorojimo metodika remiasi psichotroninio apdorojimo radiotechninėmis priemonėmis metodika, atrasta ruso Boriso Georgievičiaus Michailovskio. Apie jį žinoma, kad XX a. 4-o dešimtmečio pabaigoje jis buvo Krymo liaudies sveikatos komisariato Rentgeno instituto mokslinis bendradarbis, TSRS chirurgų draugijos ir TSRS rentgenologų ir radiologų draugijos narys, taip pat Krymo mokslinės asociacijos narys. Antroje XX a. 4-o dešimtmečio pusėje suimtas NKVD jis tęsė tyrimus Lubiankos rūsiuose. Manoma, kad XX a. 4-o dešimtmečio viduryje B.G. Michailovskis padarė atradimą, atskleidusį, kad įvairūs elektromagnetinių impulsų deriniai, kurių trukmė nuo 30 m/s iki 1,25 s, kartojami 20–0,4 Hz dažniu ir moduliuojami pagrindiniu radijo dažniu vidutinių ir trumpųjų bangų diapazone, turi įtakos atskiroms smegenų sritims, kurios yra atsakingos tiek už emocinę būseną, tiek už atskirų organų funkcijų darbą. Michailovskis pasiūlė savo sugalvotą metodą taikyti tam tikroms ligoms gydyti.

 

Tačiau jau tuo laikotarpiu, paženklintu masinėmis represijomis ir susidorojimu su politiniais oponentais, NKVD sistemoje prasidėjo kankinimai naudojant aukšto dažnio spinduliavimus, derinant kartu su narkotikais. 1993 m. birželio mėn. Naujojo mąstymo akademijoje buvo išklausytas technikos mokslų kandidato, „TSRS valstybės saugumo ministerijos Rečlag‘o“ buvusio kalinio Nr. 1A-659  V.T. Slepuchos pranešimas. Štai, kas buvo teigiama šiame pranešime:„Panašaus pobūdžio reiškinys, tapęs psichotropinio gydymo metodo kūrimo pagrindu, yra „radijo garso efektas“, žmogaus kūno reakcija į mikrobangų impulsus, pasireiškianti pačių įvairiausių atspalvių tembro garsinių pojūčių atsiradimu, į ką atkreipė dėmesį radiolokacinių stočių personalo nariai, atsitiktinai atsidūrę spinduliuojančios antenos poveikio zonoje.

 

Vėliau buvo nustatyta, kad panašų tam tikrų smegenų dalių „įsiūbavimą“ gali sukelti ir kiti spinduliavimai, pavyzdžiui, lazerio, rentgeno spinduliai perduodami impulsais, užtikrinančiais momentinį laipsnišką spinduliuotės galios pasikeitimą. Sovietų Sąjungoje, išvystytas, o Rusijos Federacijoje plačiai naudojamas psichotroninio apdorojimo metodas, kurį dėl jam būdingų techninių savybių, vėliau imta vadinti tinkliniu, nes bioenergijos generatoriaus galia įvedama per filtrų sistemą tiesiai į gyvenamojo namo buitinius tinklus (apšvietimą, telefoną, bendrą televizijos anteną, radijo tinklą, apsaugos nuo įsilaužimo sistemą ir kt.). Šis aukšto dažnio radijo lauko sukūrimo būdas pastato viduje yra energetiškai racionalus ir suteikia paslėptą psichotroninio apdorojimo taikymą, nes 10 metrų nuo techninio aptarnavimo punkto (TAP) signalai jau nebepasireiškia. Gyventojų psichotroninio apdorojimo rezultatas butuose yra neatitaisomi suluošinimai ir net priešlaikinė mirtis. Psi-ginklo užmaskavimas pasirodžius publikacijoms apie psichotropinį gyventojų apdorojimą TSRS ir Rusijos Federacijoje, Federalinė saugumo tarnyba parengė planą, kaip „užmaskuoti psichotropinį karą“. Bandomasis „balionas “, skirtas jo įgyvendinimui buvo buvusio FTK (Federalinė tinklų kompanija) direktoriaus pavaduotojo (tada žinybos pavadinime buvo žodis kontržvalgyba) A.P. Bykovo straipsnis 1994 m. gruodžio 30 d. laikraštyje "Rabočiaja Tribuna".

Faktas yra tas, kad netrukus iki to, šiame laikraštyje buvo išspausdintas Rusijos kosmonautikos federacijos mokslo ir technikos tarybos nario A. Ptušenkos straipsnis „Kur pasisuka mūsų sąmonė?“ su paantraštė „Psichotropinis ginklas Rusijoje ir jo sukūrimo istorija“. A.P. Bykovo straipsnis buvo pavadintas : "Rusijos teritorijoje nėra ir niekada nebuvo psichotroninio ginklo."

Ir toliau A.P. Bykovas kalbėjo apie psichotropinį poveikį, apie psichotropinį ginklą užsimindamas lyg tarp kitko. Bykovas tvirtino, kad dėl "įvairiam žmonių poveikiui mikrobangų – ultra-infra-garso spinduliuote", reikalingi, atseit, tik „didelių dydžių generatoriai ir skleidėjai“. „Žinutės, - tęsė jis, - apie specialius generatorius, kurių pagalba ilgą laiką buvo apšvitinami atskiri butai dideliuose miestuose, labiau domins psichiatrus, o ne gamtos tyrinėtojus“.  Toliau jis tęsė:“- o Rusijoje „psichotropinio ginklo“ dabar nėra ir vargu ar toks atsiras artimiausioje ateityje“. Psi-ginklas toliau veikia.

Natūralu, kad A. P. Bykovo pozicija sukėlė Žmogaus teisių informacinio centro atstovų susirūpinimą. Centre įvyko straipsnio aptarimas ir parengta pažyma, kuri, mūsų nuomone, yra argumentuota buvusio FTK direktoriaus pavaduotojo pozicijos analizė. Štai viena pažymos ištrauka: „Pašnekovas (Bykovo straipsnis yra interviu formos. Aut.), neklydo dėl to, kad turimame nomenklatūros įrangos sąraše nėra tokios pozicijos, vadinamos psi-ginklu, kaip psichotropinio poveikio ginklo“.

Tokiuose sąrašuose, kurie atsispindi Valstybiniame plano komitete ir pramonės techniniame plane, yra kažkas kita: mikrobangų generatoriai, lazeriniai, ultragarsiniai, rentgeno spinduliavimo įrenginiai, ypač aukštų milimetrinių ir submilimetrinių bangų ilgių, radijo ir ultragarso diapazono, infraraudonųjų ultravioletinių spindulių izotopų, gama ir kt., visų tipų diapazonų imtuvai;

ultragarso ir radijo spinduliuotės keitikliai į garsinius ir vaizdinius: specialios priemonės duomenims ir vaizdams perduoti telefonu, televizijos ir radijo kanalais, priemonės perduotų signalų imtuvų sujungimui su televizoriais ar kompiuterine įranga ir kt.

Tuo pačiu metu keliuose sąrašuose taip pat yra valdymo įranga, kurioje nurodoma spinduliuotė pagal tipą ir jų galią. Bet tai yra nomenklatūros sąrašai ne paprastam vartotojui, tai yra specialūs karinio-pramoninio komplekso įmonių nomenklatūros sąrašai, neprieinami ne tik paprastiems civiliams, bet ir sanitarinės-epidemiologinės tarnybos organizacijoms ir net vietiniams civilinės gynybos skyriams. Pažymoje nurodyta technika yra įtraukta į valdymo aparato sistemos išteklius, suformuotus tirti žmogų kaip biologinį objektą jo kasdienio gyvenimo sąlygomis. Šie tyrimai ir jų plėtra didžiąja dalimi atvejų atliekami slaptai, naudojant įvairių tipų ir rūšių išradimus, kurie veikia žmogaus psichiką ir gali sukelti tragiškas pasekmes.

Panašu, kad reikia išsamios informacijos apie daugelio organizacijų, tokių kaip mokslinis-gamybinis susivienijimas „Energija“, mokslo centro „Hipokratas“, mikrobangų „Biotechnika“ Charkovo kriobiologijos mokslinių tyrimų instituto ir kt. Apie tai taip pat kalbama daugybėje pubplikacijų, kurios atskleidžia, tai vieną, tai kitą šių organizacijų slaptos veiklos dalį.

 „Galima visą stadioną, koncertų salę ar karinį vienetą įvesti į 10-ties minučių miegą, naudojant psichotropinį ginklą“, - konstatuoja buvęs labai slaptos laboratorijos vadovas S. A. Gorčakovas. „Šio sapno metu bandomajam galima įteigti bet ką. Savo eksperimentuose mes keičiame žmonių vardus ir profesijas, ištriname jų atmintį arba, priešingai, papildome nauja informacija. Prietaisas „Luč“ iš 50 metrų gali paversti žmonių grupę laukine banda, kuri juoksis, rėks, išsisklaidys ir pan., atsižvelgiant į nustatymą. Mokslinis-gamybinis susivienijimas „Energija“ yra milžiniškas biogeneratorius, galintis įšvirkšti vaistus ir net mirtinus nuodus žmonėms per didelį atstumą ir pan. ir t.t. "(„Smena“, Sankt Peterburgas, 1994). Sunku patikėti, kad buvęs FSB direktoriaus pavaduotojas neturėjo šios informacijos. 90-ųjų pradžioje veikė dešimtys organizacijų prie TSRS ministrų tarybos, kontroliuojant TSRS CK ir globojant KGB, kurios dalyvavo kuriant ir tiriant psichotroninius ginklus, taip pat specializavosi serijinėje gamyboje. Įvardinkime kai kurias iš jų, vedančias tyrimus ir plėtrą: Mokslo centras prie Valstybinio mokslo ir technologijos komiteto (dabar akcinė bendrovė "Вент",, generalinis direktorius A Akimovas). Rusijos mokslų akademijos radijo inžinerijos ir elektronikos institutas (direktorius akademikas J.V. Guliajevas). Medžiagotyros problemų institutas (Kijevas), Maskvos energetikos institutas (MEI). Maskvos radijo elektronikos ir automatikos institutas (MREAI), tyrimų kompleksas „Eniotechnika“ ir kt.

Gamintojai: gamykla „Octava“ (Kijevas) (specializuota biogeneratorių gamyboje), uždara psichotropinės įrangos gamykla (generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Martynovas), centrai „Hipokratas“ (vadovas M. Kaimanas), „Biotechnika“ (direktorius J. Tantshnnas), įmonė „Interlok“ (generalinis direktorius V. Vološenko) ir kt. Tikslinę psichotroninių produktų paskirtį anksčiau nustatė TSRS CK, o užsakovai buvo Gynybos ministerija, Valstybės saugumo komitetas ir Vidaus reikalų ministerija. Jie naudojo šią techniką kaip šalies gynybos priemonę ir individualiam politikų, diplomatinių užsienio atstovybių darbuotojų, disidentų, kitaip mąstančių ir kitų apdorojimui. Tyrimai buvo atliekami su savanoriais ir, gavus specialų leidimą, su atskiroms grupėms ir asmenims, kurie nebuvo informuoti apie „zombinimą“. „Radioson“ įrenginio bandymas kariniame dalinyje nr. 71592, kuriame šis įrenginys buvo sukurtas (Novosibirsko srityje), tapo gerai žinomas.

 

Rusijos mokslų akademijos radijo inžinerijos ir elektronikos institute buvo išklausyta ataskaita apie šį bandymą. Atradimo autoriai pavadino pranešimą: "Poveikis biologiniams objektams, naudojant moduliuojamus elektrinius ir elektromagnetinius impulsus". Mokslinių tyrimų organizacijos ir gamybos įmonės įvedė į serijinę gamybą įvairių tipų ir rūšių psichotropinių generatorių ir elektroninių kontrolės prietaisų gamybą. Priklausomai nuo psichotroninių generatorių generuojamo signalo, juos galima suskirstyti į šiuos tipus: infragarsiniai, ultra-aukštų dažnių generatoriai, mikrobangų ir ultra-trumpų bangų generatoriai, mikrobangų ir ultra-trumpų bangų generatoriai su moduliuojamu žemo dažnio signalu, ultragarso bei rentgeno spinduliuotuvai. Visi šie generatorių tipai rado savo vietą medicinoje, tačiau ten šie prietaisai yra naudojami gydymui. Specialiais slaptais tikslais šie mokslo ir technikos pasiekimai yra kenksmingi žmonėms ir daro didelę žalą jų sveikatai. Savo poveikiu gyviems organizmams elektromagnetinių laukų poveikis prilygsta radioaktyviai apšvitai. Plytų sienos, betoninės grindys, mediena - šios ir kitos medžiagos bei konstrukcijos gali būti „skaidrios“ tam tikro dažnio ir galios elektromagnetinei spinduliuotei.

 

Esant tam tikrai galiai, žmogus subjektyviai jaučia visą elektromagnetinę spinduliuotę. Keliose tarptautinėse konferencijose „KGB: vakar, šiandien, rytoj“ jų darbe dalyvavusi auditorija, įskaitant straipsnio autorius, matė valstybės saugumo pareigūnų pareiškimus apie specialiųjų tarnybų atliekamus radioaktyvius eksperimentus: "Į disidento kišenę nepastebimai įdėdavome radioaktyvią monetą", - sakė buvęs KGB pulkininkas leitenantas J. Karpovičius. Jei moneta būdavo 24 valandas, ant jo kūno likdavo dėmė. Tai leido sekti asmenį, naudojant specialą įrangą “. „Girdėjau, kad  „Samizdat “ leidiniai buvo apibarstyti radioaktyviomis dulkėmis, kad būtų galima sužinoti skaitytojų ratą“ - tai buvusio KGB generolo O. Kalugino žodžiai. „Dabar mikrobangų generatoriai yra išvežami iš Maskvos“, - patikino vyresnysis karinio ir ekonominio saugumo analitikas N. Abrosimovas. Straipsnio autoriai yra pasirengę dalyvauti diskusijoje šiomis temomis tiek spaudos puslapiuose, tiek bet kurioje auditorijoje. Mūsų nuomone, ne speciali „FSB darbo grupė“ turėtų spręsti šiuos klausimus. Mūsų nnuomone, turėtų būti sukurta nuolatinė aukščiausio lygio šalies komisija (komitetas) ir panašios komisijos visuose regionuose, skirtos psi-ginklų uždraudimui ir panaikinimui. Kartu šis klausimas yra tarptautinės svarbos, todėl jį būtina išspręsti per Jungtinių Tautų Organizaciją.

 

Rusijos Federacijoje šioje komisijoje (komitete) būtų naudinga turėti atstovus nuo Mokslų akademijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žmogaus teisių komiteto, Būsto ekologijos komiteto, Federalinės saugumo tarnybos, Vidaus reikalai, Gynybos ministerijos, Nepriklausomas žmogaus teisių informacijos centro, Tyrimų centro „Memorialas“ ir kt. Į komisija būtinai turi būti įtraukti šių klausimų specialistai su alternatyviu požiūriu. Į tokį darbą būtina įtraukti spaudos, radijo ir televizijos atstovus. Ypač reikėtų paminėti „mikrobangų ginklus“. 

 

Karo mokslų kandidato S. Vybornovo straipsnio „Nemirtini ginklai“ („Užsienio karinė apžvalga“. 1993. N4) skyriuje „Mikrobangų ginklai“ sakoma: „Radio dažnių spinduliuotė gali sutrikdyti žmogaus smegenų ir centrinės nervų sistemos darbą, laikinai jį padaryti nedarbingu, sukelti sunkiai sklindančių garsų ir švilpimų pojūtį, paveikti vidaus organus, o skyrelyje„ Infragarsiniai ginklai“ *, kad prie nedidelio galios lygio jie gali sukelti neapsakomą baimės jausmą ir sukelti paniką minioje. Manoma, kad infragarsinis ginklas bus veiksmingas prieš personalą, esantį slėptuvėse. Ir dar iš šio straipsnio: „Arčiausiai priėmimo į ginkluotę yra įvairių tipų lazeriai, skirti apakinti personalą, ...“ Bandymus turi kontroliuoti visuomenė. Laiške prezidentui Borisui Jelcinui nepriklausomos sąjungos „Skydas“ ekspertai rašo: „Faktai apie TSRS KGB nusikalstamų eksperimentų apie ultraaukštų dažnių poveikį žmogaus elgesio funkcijoms (biorobotų sukūrimui) vykdymą dabar įgijo gana platų mastą. Tinkamai suderinus dažnį, fokusavimą ir spinduliavimo galią, galimas įvairus poveikis širdies veiklai ir net jos sustabdymas. Ryšium su tuom, reikalaujame papildomo tyrimo apie A. D. Sacharovo mirtį “. Šis 1991 m. sausio 20 d. kreipimasis baigėsi raginimu pavesti deputatų grupei nagrinėti šį atvejį. Kreipimasis liko neatsakytas. „Mes raginame jus, kolegos“, - mokslininkai A. Baevas, O. Gaeenko, B. Petrovsky, P. Simonovas, B. Judinas ir kiti žymūs mokslininkai, į kuriuos dar 1991 m. gruodžio mėn. kreipėsi iš „Izvestijos“ puslapių, sudaryti etikos komitetus savo moksliniuose įstaigose, Rusijos piliečiai turi turėti garantijas, kad biomedicinos mokslas šalyje bus vykdomas švariomis rankomis “. Straipsnis buvo pavadintas: „Mokslininkai perspėja apie biologinių eksperimentų su žmonėmis pavojų“. Kur yra šie etikos komitetai? Kiek jų atsirado? Kas vienija jų veiklą “? Kas buvo padaryta praktiškai, norint sustabdyti eksperimentus su žmonėmis? Specialistai teigia, kad šiuo metu įvairūs psichotroninio poveikio prietaisai gaminami visiškai nekontroliuojamai. Jie atradinėja ir konstruoja Rusijos Federacijoje įvairioms įmonėms ir pagal sutartis užsienio organizacijoms. Viena iš šio straipsnio autorių (E. V. Blinnikova-Viazemskaja) seminaro pranešime: „Rusija ir Europos žmogaus teisių konvencija išanalizavo informaciją, gautą iš 94 Rusijos Federacijos miestų, žmogaus teisių informacijos centrui apie psichotroninių ginklų naudojimą. „Pasak pranešimo, pagrindinis pastarųjų metų skundų motyvas yra skundai dėl teroro, vykdomo prieš asmenis elektroninės radioelektroninės įrangos pagalba.

 

Pradėtas vartoti terminas "biologinis radioelektroninis prietaisas (sutrumpintai kaip BREP)", į kurio sudėtį įeina: penktos kartos kompiuteris, t.y. toks kompiuteris, su kuriuo dialogas vedamas ne mašinine, o įprasta žmogaus kalba; - dirbtinis biologinio lauko generatorius - bioradioelektroninis priėmimo ir perdavimo įtaisas; - elektroniniai arba mikrobangų spinduliuotuvai: - lazeriniai holografinio vaizdo prietaisai. Tyrimai parodė, kad BREP turi galimybę pajusti sergančių žmogaus organų biologinės spinduliuotės specifiką, paveikti kūno viduje vykstančius fiziko-cheminius procesus, atskleisti smegenų žievės ir požievio jungtis ". Kaip tik taip BREP aptinka sergantį organą, priima jo signalą, daug kartų jį sustiprina ir sukuria tokio tipo spinduliuotės lauką su dideliu veikimo spinduliu. BREP tarsi nuima žmogaus biolauko atspaudą. Kiekvienas žmogus gali gauti savo „atspaudą“, kuris bus įdėtas į kompiuterį. Be to, kiekvieną asmenį galima atpažinti net iš šios „atspaudo“ dalies. Ypač aiškiai galima identifikuoti asmenį su nesveiku organu ar tuo labiau keliais nesveikais organais, kurie kartu sukelia tam tikras skausmingas dažnio charakterio reakcijos. Identifikavimą galima atlikti neįtikėtinai dideliais atstumais naudojant telefono, televizijos ar radijo ryšio sistemą kartu su palydovine duomenų perdavimo sistema, naudojant ekstrasensorinį poveikį. Tuo pavyzdžiui, elektroninis atspaudas skiriasi nuo pirštų atspaudų, kuriuos norint paimti atitinkamas asmuo turi būti areštuotas. Būtent ši bio-radioelektronikos prietaiso savybė leidžia sukurti paieškos sistemas, ieškančias žmonių, kuriems būdingi radijo spinduliuotės absorbcijos dažniai. Remiantis mūsų duomenimis, dabar dažniausiai naudojamos psichotropinės priemonės yra elektroninis valdymas. Gana artimas analogas yra bagažo tikrinimo įrengimas oro uostuose. Neatidaręs lagamino, pareigūnas pamatys viską, kas jame slypi. Veikimo principas grindžiamas tam tikro diapazono apšvitinimu elektromagnetinėmis bangomis ir atspindėto signalo pavertimu matomu vaizdu. Maždaug tokiu pačiu „lagaminu“ gali tapti ir jūsų butas, namas, biuras, kvartalas ar gatvė. Ir tai anaiptol nėra nekenksminga. Poveikis organizmui yra panašus į apšvitinimą radioaktyviais spinduliais. Žmonės subjektyviai jaučia tokius laukus. Tai liudija tūkstančiai kreipimųsi į Žmogaus teisių komitetą, Ekologijos komitetą, prokuratūrą.

 

Manome, kad daugeliu atveju „švitinimui“ naudojama ta pati konstrukcija kaip ir bagažo tikrinimo įranga. Yra spinduliuojantis generatorius, imtuvas ir atspindėtų signalų keitiklis. Generatorius, skirtas vienam butui ar biurui, gali būti tokio dydžio kaip magnetofonas, spinduliavimo šaltiniu gali būti perdangos armatūra, elektros instaliacija, šildymo ar vandentiekio vamzdžiai. Mikrobangų imtuvu gali būti naudojama kaitrinė lempa, telefono laidas ir panašiai. Savo laiku buvo daug kalbama ir rašoma apie hipnotizatorių „Radioson“. Toks prietaisas sugeba užmigdyti žmones per atstumą. Bet tai toli gražu ne visas jo poveikis. Jis taip pat gali turėti ir destruktyvų poveikį iki kūno ląstelių degeneracinių procesų, sukelti vėžį, radikulitą, paralyžių. Viskas priklauso nuo bangų, nukreiptų į objektą, kompozicijos ir srauto tankio. Tokio pobūdžio programos kaip „Mėlynas paukštis“, „MK-ultra“, „Artišokas“ ir kitos buvo vykdomos JAV. Tos pačios ir panašios programos buvo vykdomos TSRS ir vykdomos Rusijos Federacijos teritorijoje. Nedelsiant turi būti keliamas klausimas dėl psichotropinių ir psichotroninių ginklų uždraudimo ir sunaikinimo. Mūsų šalies ir viso pasaulio visuomenė turi priversti nutraukti didelio masto eksperimentus, kurių objektu tapo žmogus, jo sveikata, jo gyvenimas. Straipsnio autoriai prašo visų, kurie buvo ar yra susiję su psichotroninių eksperimentų atlikimu, taip pat nukentėjusių nuo šių bandymų, aplinkosaugos grupių, etikos komitetų ir kitų žmogaus sveikatos ir gyvybės apsaugos organizacijų atstovų siųsti šiuo klausimu turimą informaciją redakcijai.

 

bottom of page